kūdrynas

kūdrýnas sm. (1, 3) 1. vieta, apaugusi krūmais, medeliais: Kieno tas kūdrýnas? Švn. Kap išejo vilkas iš kūdryno, kap pagriebė avinėlį už kėravonės (už galvos) Kč. Šuo nusivijo zuikį į patį kūdryną (tankumyną) Bd. | Anapus Merkinės važiuojant nuobodu darosi: ištisi laukai be gyventojų, vien tik kūdrynai ir kūdrynai (lygumos, vietomis apaugusios pušelėmis) Nmn. 2. bala, pelkė: Čia klampūs kūdrynaĩ, joks žmogus negali per juos pereiti Lzd. 3. kemsynas, kupstynas: Ant mūsų pievos yra daug kūdrynų Lzd.